PRaKEIKSMAS

Lietuviai dažnai kaltinami
tolerancijos stoka, tačiau paskutinio „Heinz“ reklaminio klipo istorija rodo,
jog ir britai toli gražu nėra tolerancijos pavyzdys.

Majonezo „Heins“ gamintojai buvo
priversti nutraukti reklaminio klipo, kuriame vaizduojamas šeimyninis rytas su
motinos vaidmenį atliekančiu vyru, transliacijas po daugiau kaip 200
pasipiktinusių žiūrovų skundų. Klipas eteryje teišbuvo mažiau nei savaitę,
vietoje planuotų penkių.

„Heinz“ atstovai atsiprašė
žiūrovų, teigdami, jog reklama turėjo būti humoristinė.

Reklamos agentūra AMV BBDO,
kūrusi šį klipą, teigė, jog pagrindinė reklamos idėja buvo parodyti, jog produkto
skonis yra toks tarsi jis būtų paruoštas Niujorko kulinaro jūsų pačių
virtuvėje.

Istorija šioje vietoje nesibaigė,
lygių galimybių ir tolerancijos gynėjai pasipiktino, jog naujasis „Heinz“
reklaminis vaizdo klipas buvo uždraustas ir reikalauja jį gražinti į eterį. Internetinę
peticiją pasisakančią už tai, jog klipas vėl būtų rodomas jau pasirašė daugiau kaip 10 000 interneto vartotojų.

Rodyk draugams

Nenumaldomai artėjantys rinkimai
vėl žada nemažai darbo tiek politikams, tiek viešųjų ryšių specialistams, o tuo pačiu ir blogų autoriams, aptarinėjantiems vieną ar kitą politinės reklamos sprendimą. Tačiau,
kol Seimo rinkimų kampanija dar neįsibėgėjo siūlau prisiminti keletą įdomesnių pastarųjų
metų politinės komunikacijos pavyzdžių.

Stanislovas Buškevičius: nerūkau,
negeriu, neblogai boksuojuosi, esu Lietuvos patriotas

Įvairias interpretacijas sukėlęs „Liberalų
Sąjūdžio“ Garbės žodis!

Komentarų nereikalaujantis Juozo
Bernatonio reklaminis lankstinukas:

Kaukės (Edvardo Savickio) rinkiminė kampanija

Vienkartinis (!) „Tėvynės Sąjungos“ leidinys

Neužmirštamas „Slade”
kūrinio „My Oh My” Lietuviškas variantas „Aš tikiu Tavim, vilnieti“

Vargu ar kas galėtų paneigti, jog
Seimas išties ideali vieta tarnybinio etiketo specialistui

Rodyk draugams

Rodyk draugams

Birželio 16 d. TEO pristatys naują interneto ZEBRA produktų krepšelį bei jį reklamuosiantį, aukštu techniniu lygiu išsiskiriantį video klipą, kurtą realioje aplinkoje, o ne pasitelkus kompiuterinę grafiką.

 

Dekoracijos klipui buvo kuriamos 52 valandas, mariose ir greitkelyje filmavimai vyko net 552 valandas, kurių metu dirbo 32 žmonės.

 

Pasak TEO reklamos projektų vadovės Ritos Janulevičienės, pagrindinė klipo idėja – greitis. Su atnaujintu ZEBRA internetu kiekvienas vartotojas patirs 4 kartus daugiau įspūdžių - persikels į naujas erdves 4 kartus sparčiau, pralenks greičiausias transporto priemones. Toks įspūdingas, dar nepatirtas interneto ZEBRA greitis išjudins įprastą vartotojo aplinką.  

 

Video klipo idėją pasiūlė kūrybos agentūra „McCann Erickson Lietuva“, o režisūrinius sprendimus įgyvendino studija „Idee Fixe“ bei režisierius Simonas Aškelavičius. Filmuojant reklamą taip pat buvo naudotasi Lietuvos kino studijos paslaugomis.

 

Pasak R. Janulevičienės, klipo kūrimas išsiskyrė savo mastais – iš viso filmavimo grupėse dirbo 32 žmonės, dekoracijos buvo kuriamos ir gaminamos 52 valandas. Klipe interneto vartotojas aplenkia vieną už kitą greitesnes transporto priemones: pirmiausia motociklą, vėliau – vandens katerį, reaktyvinį lėktuvą ir, galiausiai, pasiekia šviesos greitį.

 

Filmuojant studijoje buvo naudojamasi Lietuvos kino studijos įranga – ant 4 kolonų buvo sumontuotas „kambarys“, kuriame herojus turėjo patirti neįtikėtinų nuotykių: skraidė knygos ir kiti smulkūs daiktai, krito baldai, tyško vanduo. Visa tai buvo daroma pasitelkus ne kompiuterinę grafiką, o „žemiškas“ priemones. Kiekvienam filmavimo grupės nariui buvo skirtas vaidmuo – kas judino kolonas, kad veiksmas būtų dinamiškas, bet natūralus, kas už siūlų tampė užuolaidas, pilstė vandenį ir pan. Klipas ypatingas dar ir tuo, jog lekiančio „kambario“ filmavimui buvo panaudota speciali platforma ant hidraulinių „kojų“. Lietuvos reklamos istorijoje toks sprendimas buvo taikytas pirmą kartą.

 

Lenktynių kadrai, kuriuose herojus turėjo „aplenkti“ motorinę valtį ir motociklą, taip pat buvo nufilmuoti realiai ir vėliau įkomponuoti į klipą. Lenktynių su motociklininku epizodas buvo filmuojamas autostradoje A2 Vilnius – Panevėžys. Čia filmavimo grupei talkino policijos atstovai, darbai vyko laikantis visų saugumo reikalavimų. O epizode su vandens kateriu pagelbėjo katerių sporto atstovai, filmuota Elektrėnų mariose.

 

Interneto ZEBRA reklamos kampanija startuoja birželio 16-ąją – tądien šis klipas ir bus pradėtas transliuoti nacionalinėse ir regioninėse televizijose.

 

Rodyk draugams

Visa dažniau Lietuvoje komiksai panaudojami reklaminiams tikslams, tačiau šio reiškinio mastai dar toli gražu neprilygsta užsienietiškiems.

Trumpai komiksą apibūdinti galėtume kaip sugretintus nuosekliai einančius piešinius. Komiksus vertėtų priskirti medijos kategorijai, kadangi iš esmės jie atlieka tą pačia funkciją kaip ir kitos medijos, t.y. saugo ir perduoda informaciją.

“Komiksų medija” yra unikali tuo, kad kitaip nei bet kokia žiniasklaidos priemonė leidžia žaisti idėjomis. Kitaip nei paprastame skelbime, pieštinių pasakojimų specifika leidžia išreikšti veiksmą, judesį, garsą nejudančioje erdvėje. Tekstas yra sustiprinamas iliustracijomis, tačiau paliekama daug vietos ir skaitytojo fantazijai. Visa tai, kas, pavyzdžiui, reklaminiame klipe yra pateikiame tiesiogiai (garsai, greitis ir pan.), komiksuose atsiskleidžia per individualų skaitytojo suvokimą. Todėl kai kuriais atvejais komiksais žinia perduodama daug prienamiau bei patraukliau. Be figūrų ir veiksmo dinamikos taip pat būtina paminėti ir spalvinę išraišką. Komiksuose veikia ir vaizdinys, ir tekstas. Vaizdai perduoda dinamiką ir sukelia poveikį spalvomis. Taigi yra veikiami visi svarbiausi regos receptoriai. O kaip žinia, būtent rega teigia didžiąją dalį visos žmogui prieinamos informacijos. Dar vienas komikso pranašumas yra jo gebėjimas „sutalpinti“ savyje didelį kiekį informacijos – ką paprastas tekstas sugeba perteikti keliasdešimtyje puslapių, komiksas geba sutelkti į keletą.

Taigi apibendrinant galėtume teigti, jog komikso kaip medijos turinys neturėtų būtų apibrėžiamas tik pačia papasakota istorija, taip pat svarbūs ir kiti veiksniai įtakojantys turinį: ką pasako tekstas ir ką – piešiniai. Beabejo, būtina pabrėžti, jog komiksai yra medija, skirta ne vien pramogai. Kryptingas komiksų panaudojimas tam tikroms idėjoms perteikti, gali būti itin veiksmingas.

Reklamuojant savo produktą komiksu galima rinktis iš gausybės skirtingų kelių: naudotis pirštiniu gerai žinomo asmens atvaizdu, kurti savitą veikėją ar tiesiog orientuotis į situaciją, kurioje galima būtu paaiškinti kaip ir kodėl vertėtų naudotis reklamuojamu produktu ar situacija parodanti kaip stilinga yra elgtis taip, kaip elgiasi komikso-reklamos veikėjai. Istorijos gali būti nuotaikingos, ironiškos, pamokančios, verčiančios susimąstyti.

Žvelgiant i lietuviškų reklaminių komiksų pavyzdžius negalima nepaminėti Lietuvos institutas išleisto komikso “Kyoko in Lietuva”, skirto pristatyti mūsų šalį užsienyje. Komikso pasirinkimas informacijos apie Lietuvą sklaidai, tik dar sykį įrodo šio žanro populiarumą užsienyje. Kaip vieną iš labiausiai nevykusių pavyzdžiu, kuris tikrai nepravertė kokybiškai komunikacijai, galime įvardinti 1997 metų Vytauto Ladsbergio prezidentinės kampanijos paveikslėlius. Galbūt šiuo metu panašūs paveiksliukai ir nebūtu vertinami neigiamai, tačiau 1997 metais politika, o juo labiau toks visai šaliai svarbus įvykis kaip prezidento rinkimai buvo vertinami per rimtai, kad juose būtų galima naudoti humorą. Iš kitos pusės, vėlgi pats humoras buvo savotiškas ir ne retas tai galėjo įvertinti ne kaip humorą, o kaip elementarų gyrimąsi ir konkurentų menkinimą. Kiti paminėjimo verti pavyzdžiai galėtų būti “Gyvojo jogurto” ir Omintel „Sonio Eriko ir Nokios” bei „O Komandos” komiksai.

Verta pripažinti, jog šiandien komiksai vis labiau prigyja Lietuvoje. Kai kas net pranašavo “Komiksų bangą Lietuvoje”, tačiau, vargu, ar šiandien mūsų šalyje šis žanras jau tapo populiariosios kultūros dalimi. Deja, neturime tikslių demografinių, o tuo labiau psichografinių duomenų apie Lietuvos komikso skaitytojus, ir galbūt nebūtų ypatingai tikslu būtu visus juos priskirti vienai tikslinei auditorijai, tačiau visgi galėtumėm teigti, jog dauguma jų yra jaunesnio amžiaus asmenys. Sovietinis palikimas ir vyraujantis stereotipas, jog komiksai yra skirti išimtinai vaikams, neleidžia prie jų priskirti vyresnio amžiaus asmenų, kurie iš esmės neturi jokių komikso skaitymo įgūdžių.

Pabaigai norėtume panagrinėti keletą pastarojo metu reklaminių komiksų pavyzdžių: Margarino „Vilnius“ bei „Adrenaline“ apdovanoti „Shotka Vodka“ komiksus.

Abu komiksus siejantis bruožas yra jų bespalviškumas. Klasikinio derinio juoda ir balta pasirinkimas shotkos atveju savaime suprantamas – tai vyraujančios visos kampanijos spalvos. Margarino „Vilnius“ pasirinktas spalvinis sprendimas (juodai baltas fonas ir spalvota margarino pakuotė) padeda akcentuoti pagrindinę informaciją, o tuo pačiu suteikia ir savotišką solidumą.

Antras svarbus dalykas yra komikso santykis su kitomis kampanijoje naudojamomis reklamos formomis. Kalbant apie Margariną „Vilnių“ aiškaus ryšio tarp lauko reklamos, spaudos ir interneto nėra. Tokį atskyrime galėtumėme bandyti paaiškinti tuo, jog kiekviena reklama yra nukreipta į skirtingą tikslinę grupę: komiksai jaunimui, internetas – moterims (pasiūlytą Margarino žaidimą entuziastingai aptarinėja supermamos). Tuo tarpu Shotkos kampanija nuosekli, tiek vaizdo kilpai, tiek internetinis puslapis, tiek reklama spaudoje glaudžiai susiję ir iš esmės nukreipti į tą pačią tikslinę auditoriją.

Kalbant apie patį komiksą, shotka naudojasi savo savitu personažu (nežinau kaip pavadinti tą šautuvą su kojomis ir rankomis), kuris sutinkamas tuo pačiu ir vaizdo klipe, ir internete, ir logotipe. Margarinas „Vilnius“ neturi tokio „dėkingo“ savito personažo, taigi šiuo atveju akcentuojamasi į pačia humoristinę istoriją ir ironišką žvilgsnį į „šeimos pusryčius“.

PAPILDYMAS: Rašant šį įrašą konsultavomės su įvairiais žmonėmis, tačiau, deja, kai kurių atsakymai mus pasiekė tik dabar. Taigi pateikiame  internetinės svetainės Komiksai.com  įkūrėjo Audriaus interviu:

Pastaruoju metu
pasigirsta kalbos, jog komiksų mada pagaliau pasiekė ir Lietuva. Kokia iš tiesu
yra komiksu situacija mūsų šalyje ir kokia ja prognozuotumėte artimiausioje ateityje?

Lietuvą pasiekė komiksai, bet ne komiksų mada. Prieš du metus
Lietuvoje buvo pradėti leisti Amerikiečių supeherojų komiksai: Žmogus-Voras, X-Men,
Milžinas Halkas, Naujieji keršytojai, Šaunioji ketveriukė (Fantastic Four) ir
t.t. O kur dabar tie leidiniai? Taip pat leidykla Alma Littera buvo pradėjusi
leisti Europos komiksus (Tentenas, Titeof, Lou! ir t.t.), bet irgi gan greitai
viskas baigėsi. Šiuo metu komiksų rinkoje vis dar leidžiami yra japoniški komiksai,
kurie vadinami manga. Ar manga Lietuvoje prigis? Sunku pasakyti, nes anime
serialai turėjo didelę gerbėjų grupę, tačiau asmeniškai susidūręs su anime
žiūrėtojais, galiu pasakyti, kad manga jie nelabai vertina. Pagrindinis komiksų
mados požymis Lietuvoje būtų lietuviškų komiksų atsiradimas. Tačiau to šiuo
metu nėra.

Kaip galėtumėte
apibūdinti komiksu skaitytojus Lietuvoje? Ar galima šią grupę apibūdinti remiantis
demografiniai (amžius, lytis, išsilavinimas, užsiėmimas ir t.t.) ir
geografiniais (miestas ar kaimas) kriterijais? Ar jie yra panašūs savo
pomėgiais, elgsena, nuostatomis?

Neteko girdėti, kad kas nors tirtų komiksų skaitytojų grupę Lietuvoje.
Manau, kad lietuviški komiksų skaitytojai yra labiausiai susiję su geek'ų
subkultūra. Dominuotų vyriška lytis, amžius būtų nuo moksleivių iki studentų.
Ir daugiau komiksų skaitytojų būtų miestuose, nes didesnės pajamos ir didesnė
tikimybė, kad prekyboje bus komiksų, negu kaimo vietovėse. Kai kurie puslapio
Komiksai.com lankytojai iš mažesnių miestelių sako, kad jų gyvenamojoje vietoje
komiksų visiškai nėra, todėl jie komiksus skaito tik internete.

Jūsų nuomone, kokiu
produktu grupių, paslaugų ar idėjų reklamai geriausiai tiktu komikso žanras? O
gal, visgi komiksas, kaip reklamos priemone, yra universalūs, ir šį žanrą
galime naudoti tiek ledų, tiek margarino reklamoje?

Komiksas yra informacijos priemonė, kuri žinią pateikia piešiniais
ir tekstu. Todėl komikso pavidalu galima reklamuoti viską: kompiuterius, grožio
salono paslaugos, automobilius, politines partijas.

Gal galėtumėte
pateikti, Jūsų nuomone, geriausių reklaminių komiksų pavyzdžių Lietuvoje?

O kaip vertinti gerumą? Ar tai, kaip gražiai nupiešta? Ar tai,
kaip būtent reklama komikso pavidalu padidino pardavimus? Komiksas skirtingai
nuo iliustracijos turi siužetą, todėl kuo įdomesnė/patrauklesnė mintis yra siužete,
tuo komiksas geresnis. Tada tokį komiksą norisi parodyti draugams sakant
“Va čia tai geras!” Juk komiksus žmonės skaito ir tada, kai nieko
nereklamuojama (pvz., komiksai laikraštyje 15 min).

Keletoje pastarojo
laiko reklaminių skelbimų pastebime „juodai-balto” komikso figūravimą. Kuo
ypatingas yra „juodai-baltas” komiksas?

Tai greičiau mados reikalas. Ekranizuotas Frank'o Miller'io komiksas
“Sin City” (išleistas ir Lietuvoje) buvo pripažintas, kaip geras
filmas, net ir tų žiūrovų, kurie ignoruoja komiksus. Greičiausiai todėl tos
juodai-baltos reklamos, su dominuojančia juoda spalva, tokios panašios į “Sin
City” stilių, nes tai žmonėms galbūt asocijuojasi su ” rimtas, bet
kietas stilius”, lyginant su spalvotais ir infantiliais donaldiškais komiksais.
Juk ir juodai baltas nuotraukas ir nespalvotus filmus mes automatiškai nurašome
prie rimtesnių, gilesnę mintį nešančių informacijos šaltinių. Pasižiūrėkite į anksčiau buvusius reklaminius komiksus Lietuve,
dominuoja superherojai, nes lietuviams žodis “komiksas” pirmiausiai
asocijuojasi su amerikietiškais superdidvyriais. Bet ir šita juodai-balta
komiksų reklamų mada Lietuvoje praeis.
Įdomiausia tai, kad nors lietuviai neskaito ir ignoruoja komiksų knygeles,
tačiau komiksų reklamų buvimas rodo, kad informaciją pateiktą komikso pavidalu
lietuviai puikiai supranta ir suvokia. 

Rodyk draugams

Manau, šiek tiek vyresni skaitytojai vis dar prisimena legendinius lenkų animacinio televizijos serialo personažus Lioleką ir Boleką. Ir nors prieš kelis mėnesius Berlyno teismas pripažino, jog Liolekas ir Bolekas nėra gėjai ir įpareigojo gėjų žurnalą „SiegessŠule“ atsiprašyti animacinio filmo autorių už neteisėtą herojų įvaizdžio panaudojimą. Tačiau tai nesutrukdė Europos Bendrijų iniciatyvai EQUAL panaudoti papilnėjusio Boleko atvaizdo savo reklaminiame skelbime, skatinančiame toleranciją kitokios seksualinės orientacijos, kitos tautybės ir t.t. darbo kolegų atžvilgiu.

Kalbant rimčiau, tai tyrimai rodo, jog viena pagrindinių priežasčių neleidžianti įmonės vadovams įdarbinti „kitokių“ yra baimė dėl galimo kitų darbuotojų nepasitenkinimo. Todėl raginimas bendrauti, pažinti ir priimti „ne tokius kaip visi“ kolegas yra sveikintinas.
Kad ir kaip bebūtų, tačiau visgi darbuotojai daug labiau pasitiki romų, priklausomybę įveikusių asmenų ar netradicinės seksualinės orientacijos atstovų sugebėjimais nei įmonių vadovai. Tai gal vis dėlto kovojant prieš diskriminaciją bei nelygybę darbo rinkoje tikslingiau būtų skatinti būtent vadovų, o ne darbuotojų toleranciją? (Nors verta pripažinti, jog ir čia kažkas yra daroma).

Rodyk draugams

Lietuvos Respublikos ambasada Jungtinėje Karalystėje kviečia šioje šalyje gyvenančius ir dirbančius lietuvaičius balsuoti rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose.
Balsuojame – vadinasi, tariame savo žodį apie tai, kokią Lietuvą norime matyti grįžę atostogų, kokioje valstybėje auga ir mokosi mūsų vaikai, kokia šalis globoja mūsų tėvus ir senelius, - teigiama ambasados internetiniame puslapyje.
Į potencialius rinkėjus kreipiamasi kiek netradiciškai, t.y. humoristiniais vaizdo klipais, kuriuos galime rasti svetainėje „YouTube”.
Iš esmės sveikintina, kad apie svarbius dalykus kalbama pasitelkus humorą, atsisakant tiesioginio problemos įvardijimo. Be to, šūkis „Kur jūsų rankos? Pavarom!” skamba išties geriau nei galimas įprasto ir nuvalkioto varianto „Būkime pilietiški!” panaudojimas.
Vyresnio amžiaus žmonių pasirinkimas vaizdo klipuose suprantamas. Taip tarsi yra raginama išvykusius tautiečius nelikti abejingais Lietuvoje likusių tėvų ir senelių atžvilgiu ir išreikšti savo valią balsuojant. Kaip žinia, iš Lietuvos išvyksta daugiausia darbingo amžiaus asmenys, o gyventojai, kurių amžius siekia 60 metų, tesudaro tik apie 3 proc. emigravusių.
Tačiau šie aspektai galbūt vieninteliai apie kuriuos šioje informacinėje kampanijoje galime atsiliepti teigiamai.
Žinios, kurią norima perduoti, iš vaizdo klipų „nuskaityti“ praktiškai neįmanoma. Nežinant ką norima pasakyti, gali kilti daugybę įvairių interpretacijų, pavyzdžiui, jog tai yra gestų kalbos pamokėlės ar socialinė reklama skatinanti senelius daugiau bendrauti su anūkais. Pabaigoje savaime kyla klausimas: kurgi tas rankas reikia panaudoti ir kaip čia reikia „pavaryti?“
Kalbant apie humorą… Beabejos reikia pripažinti, jog kiekvieno asmens humoro jausmas yra individualus, tačiau asmeniškai man šie vaizdo klipai, vietoje to, kad sukeltų bent jau šypseną, paliko tik nieko nesupratusio žmogaus veido išraišką.
Siūlyčiau įvertinti patiems:

Rodyk draugams

Kas darosi su mūsų telekomunikacijų bendrovėmis?
Visų pirma pakalbėkime apie „Bitę“. Prieš kelis mėnesius startavusi “teaser’inė” reklamos kampanija „Aš galiu. O tu?” buvo kaltinama pavogus šūkį iš 2000–2004 m. Lietuvoje vykusio socialiniu projekto „Aš galiu“. Pastarųjų dienų naujienos dar įdomesnės: panašumas tarp „Bitės“ atnaujinto logotipo ir airių maisto gamybos ir tiekimo kompanijos “Bite Group” ženklo daugiau nei akivaizdus.
Na, o dabar apie „Omnitel“. Prieš daugiau nei savaitę tinklaraštis nežinau.lt paskleidė žinią, jog „Omnitel“ bendrovę įsigijo vienas stambiausių Rusijos mobiliųjų tinklų operatorių Mobile TeleSystems (MTS GSM). „Omnitel“ atstovai oficialiai tai paneigė, tačiau naujo šūkio „Žmonės kalba“ panašumą į MTS naudotą “Liudi govoriat” nuneigti pakankamai sunku.
Maža to šiandien, gavau laišką iš dansu.lt, kuriame buvo labai įdomi nuoroda. Siūlyčiau įvertinti patiems: naujasis „Omnitel“ klipas ir kompanijos „Orange“ reklama:

Galbūt kartais, išties, sutapimai taip ir lieka sutapimais, tačiau šiais atvejais (cituojant dansu.lt) tai taip pat neįtikėtina kaip susitikti savo antrininką.

Rodyk draugams

Šiandien NT kompanija “Centromera” neįprastai pristatė naują apartamentų kompleksą Šventojoje. Vokiečių gatvės fontanas ir teritorija aplink jį buvo padengti pripučiamais banginiais. Anot “Centromeros” rinkodaros vadovės Linos Paulauskės, banginiai buvo užuomina, kad kompanija plėsdama savo veiklos geografiją išplaukia į platesnius NT verslo vandenis. “Į Vilniaus senamiestį atplaukę banginiai kvietė vasarą, atostogas bei šypsenas. Mes iki šiol bandėme buti kitokie kurdami tiek bustus, tiek socialinę verte. Vadovausimės šiuo požiūriu ir ateityje” – apie kompanijos perspektyvas kalbėjo rinkodaros vadovė Lina Paulauskė.

Rodyk draugams

Rodyk draugams